Uždžia – tai veiksmažodis, reiškiantis trumpą, staigų garsą ar šūksnį (dažniausiai aukšto tono), pvz., kai kas nors staiga sušunka, sušaukia ar aštriai pareiškia.
Pavyzdžiai:
1. „Nustok!“ – uždžiavo ji, pamatęs vaiką artėjant prie ugnies.
2. Katinas uždžiavo, kai užkliuvo už uodegos.
3. Dainininkė uždžiavo aukštą notą pabaigoje.
Trumpai:
Staigus garsas/šūksmas; naudojama apibūdinti aštrius garsus ar emocijingus šauksmus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.