dū́minti, -ina, -ino. dūmyti:
1. Jų krosnis bloga, kad dūmina pirkią. Išsitraukė papirosą ir pradėjo dūminti mano kambarį.
2. Sėdi ant kelmo ir pypkę dūmina.
3. Ugnes neregėt, tik dū́mina. Kap kokis oras, tai ir dūmina.
išdū́minti. išdūmyti: Išdū́mino mėsą. Išdū́mink gerai rūsį, kad pelės bulbes negriaužtų.
pridū́minti. pridūmyti: Kaminas netraukia – pridū́mino pilną kambarį dūmų. Vyrai pridūmino pilną kambarį, net akis graužia. | Tu čia šluodama ir pridū́minai (pridulkinai) .
uždū́minti. užrūkyti; imti leisti dūmus: Kad uždū́mino, neit galvą ėmė skaudėt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.