uždubti

dùbti, dum̃ba, -o.

1. darytis dubiam, rastis įdubai, linkti: Ant kapo žemė dum̃ba. Da sienos geros, tik stogas dum̃ba. Į senatvę skruostai ima dùbt. Kur stojies, tai vis [sniegas] dumba. Vis labiau raukšlėjosi veidai ir dubo gęstančios akys. | Vidus medžio dumba, tuščias darosi.

2. klimpti, smegti, grimzti: Kojos dumba einant per sniegą. Pieva šlapia – arklys dum̃ba.

3. plyšti, irti: Per arimą [einant] naginės labai dum̃ba. gesti, kiurti: Mano du dantys dum̃ba.
įdùbti.

1. įlinkti, įsiduobti: Išėmėm kiek bulbių, ir rūsys įdùbo. Įdubo statinės dugnas. Tas moliūkas kad užlipa ant vežimo, tujau duobė įdum̃ba. Jau ir pietūs, o mes dar pusryčių nevalgėm – net pilvai įdùbo. Pilk pilną stiklelį, kad akys neįdùbtų. Žandai įdùbę. Akys įdumba. Primerkė įdubusias ir beveik jau užgesusias akis. Buhalterio skruostai įdubo, kakta susiraukšlėjo.

2. įklimpti, įlūžti: Nelipk ant stogo: papuvęs, dar įdùbsi. susmegti: Duba ir kūtis tavo įdùbo visiškai į žemę iš senumo. Įdùbo žemė po kojom.

3. prakiurti: Dantis jau gerokai įdùbo.
išdùbti.

1. pasidaryti dubai, drevei: Neiždubęs. Medis išdùbęs, kiauras vidurys. Tas jau y [ra] išdùbęs, špogai pera aname. Medžio vidus išdùbo kaip aulys. Medy, kur išdùbusi vieta, laikos bitys. Pelėda dieną išdubusiame medyje miega. Akmuo išdùbęs per lytų. Kalnas išdubęs. Ir padarė jį viduj išdubusį. Išdùbusi boba pasiutusius vaikus veda.

2. išplyšti, iškiurti: Išdùbo mano pirštinės. Jam kelnių klynas visas išdùbęs. išgesti: O kaip bjauriai dantis išdùbo!
nudùbti.

1. pasidaryti dubiam, įdubti: Karvė dvės – akys nudùbo.

2. nugrimzti, nuklimpti: Trumpos rogės greitai nudumba važiuojant su dideliu vežimu.

3. nuplyšti: Kailiniai nudùbo – aukūnės lenda. Nuplyšo nudubo kepurė Jokūbo – nuo vilagų lig pakaušio lopso skylės pasišiaušę.
padùbti. pasidaryti truputį dubiam, truputį sudubti: Jam skruostai padùbę, sublogęs žmogus. Matydavo jos padubusias akis. Ka padùbsi (išalkus pilvas ims dubti), i neprašomas pareisi.
pérdubti. labai įdubti, sukristi: Šiandie gal karvėm nieko nedavėt, kad stovi párdubę.
pradùbti. prakiurti, praplyšti: Pradùbo viedro dugnys. Prakiuro pradùbo kepurė.
sudùbti.

1. sulinkti, pasidaryti įdubusiam: Kad sudùbo tas rūselis! Kai sudùbs tiltas, neleis važiuot. Lubos sukrito, sudùbo į vidų. Sublogęs, skruostai sudùbę – kaip iš turmo paleistas. Sudubę, šiurkščia barzda staiga paėję jo žandai, liepsnojanti raudonė aplinkui akis darė jį visiškai nepažįstamą, net baisų.

2. susmegti, susmukti: Galinio trobos buvo medinės, jau gerokai sudubusios. Jojo duba visiškai sudubusi žemyn, t. y. susmukusi iš senumo.

3. suplyšti: Tiek sudùbęs maišas, kad nei sulopyt negalì. Kepurė Jokūbo suplyšo sudubo.

4. susenti, sunykti: Mano senis jau visiškai sudùbo. Tu dar pačiam žalume, o aš jau visiškai sudubau.
uždùbti. užgriūti dumbant: Ėmė iš rūsio burokus įlindęs, ir uždùbo jį.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>dùbti, </b>dum̃ba, -o. <br/>1. <span class="explanation">darytis dubiam, rastis įdubai, linkti: </span> Ant kapo žemė dum̃ba. Da sienos geros, tik stogas dum̃ba. Į senatvę skruostai ima dùbt. Kur stojies, tai vis [sniegas] dumba. Vis labiau raukšlėjosi veidai ir dubo gęstančios akys. | Vidus medžio dumba, tuščias darosi. <br/>2. <span class="explanation">klimpti, smegti, grimzti: </span> Kojos dumba einant per sniegą. Pieva šlapia – arklys dum̃ba. <br/>3. <span class="explanation">plyšti</span>, <span class="explanation">irti: </span> Per arimą [einant] naginės labai dum̃ba. <span class="explanation">gesti, kiurti: </span> Mano du dantys dum̃ba. <br/><b>įdùbti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įlinkti, įsiduobti: </span> Išėmėm kiek bulbių, ir rūsys įdùbo. Įdubo statinės dugnas. Tas moliūkas kad užlipa ant vežimo, tujau duobė įdum̃ba. Jau ir pietūs, o mes dar pusryčių nevalgėm – net pilvai įdùbo. Pilk pilną stiklelį, kad akys neįdùbtų. Žandai įdùbę. Akys įdumba. Primerkė įdubusias ir beveik jau užgesusias akis. Buhalterio skruostai įdubo, kakta susiraukšlėjo. <br/>2. <span class="explanation">įklimpti, įlūžti: </span> Nelipk ant stogo: papuvęs, dar įdùbsi. <span class="explanation">susmegti: </span> Duba ir kūtis tavo įdùbo visiškai į žemę iš senumo. Įdùbo žemė po kojom. <br/>3. <span class="explanation">prakiurti: </span> Dantis jau gerokai įdùbo. <br/><b>išdùbti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti dubai, drevei: </span> Neiždubęs. Medis išdùbęs, kiauras vidurys. Tas jau y [ra] išdùbęs, špogai pera aname. Medžio vidus išdùbo kaip aulys. Medy, kur išdùbusi vieta, laikos bitys. Pelėda dieną išdubusiame medyje miega. Akmuo išdùbęs per lytų. Kalnas išdubęs. Ir padarė jį viduj išdubusį. Išdùbusi boba pasiutusius vaikus veda. <br/>2. <span class="explanation">išplyšti, iškiurti: </span> Išdùbo mano pirštinės. Jam kelnių klynas visas išdùbęs. <span class="explanation">išgesti: </span> O kaip bjauriai dantis išdùbo! <br/><b>nudùbti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti dubiam, įdubti: </span> Karvė dvės – akys nudùbo. <br/>2. <span class="explanation">nugrimzti, nuklimpti: </span> Trumpos rogės greitai nudumba važiuojant su dideliu vežimu. <br/>3. <span class="explanation">nuplyšti: </span> Kailiniai nudùbo – aukūnės lenda. Nuplyšo nudubo kepurė Jokūbo – nuo vilagų lig pakaušio lopso skylės pasišiaušę. <br/><b>padùbti</b>. <span class="explanation">pasidaryti truputį dubiam, truputį sudubti: </span> Jam skruostai padùbę, sublogęs žmogus. Matydavo jos padubusias akis. Ka padùbsi <span class="explanation"> (išalkus pilvas ims dubti), </span> i neprašomas pareisi. <br/><b>pérdubti</b>. <span class="explanation">labai įdubti, sukristi: </span> Šiandie gal karvėm nieko nedavėt, kad stovi párdubę. <br/><b>pradùbti</b>. <span class="explanation">prakiurti, praplyšti: </span> Pradùbo viedro dugnys. Prakiuro pradùbo kepurė. <br/><b>sudùbti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sulinkti, pasidaryti įdubusiam: </span> Kad sudùbo tas rūselis! Kai sudùbs tiltas, neleis važiuot. Lubos sukrito, sudùbo į vidų. Sublogęs, skruostai sudùbę – kaip iš turmo paleistas. Sudubę, šiurkščia barzda staiga paėję jo žandai, liepsnojanti raudonė aplinkui akis darė jį visiškai nepažįstamą, net baisų. <br/>2. <span class="explanation">susmegti, susmukti: </span> Galinio trobos buvo medinės, jau gerokai sudubusios. Jojo duba visiškai sudubusi žemyn, t. y. susmukusi iš senumo. <br/>3. <span class="explanation">suplyšti: </span> Tiek sudùbęs maišas, kad nei sulopyt negalì. Kepurė Jokūbo suplyšo sudubo. <br/>4. <span class="explanation">susenti, sunykti: </span> Mano senis jau visiškai sudùbo. Tu dar pačiam žalume, o aš jau visiškai sudubau. <br/><b>uždùbti</b>. <span class="explanation">užgriūti dumbant: </span> Ėmė iš rūsio burokus įlindęs, ir uždùbo jį.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.