drėskìmas.
1. → drėksti 1: Ir drėskìmai tos katės, reiktų nagai nupjaustyt. Lūšnose buvo girdėti šluotų drėskimas.
2. → drėksti 6: Drėskimù, vagyste, nuomomis arba vyliumi sau svetimą turtą ir valdžią atima. Svietas mėgia drėskimais, aba lupimais, ir ingijimu didžių turtų.
atidrėskìmas. atdrėskimas. → atidrėksti
1.
įdrėskìmas.
1. → įdrėksti 1: Nekoks įdrėskìmas, koks jo rėkimas. Nuo įsidrėskìmo gali žmogus kartais numirti.
2. įdrėksta vieta: Esančius kūne bet kokius įdrėskimus reikia užtepti vaistais.
nudrėskìmas. → nudrėksti 1: Nudrėskimas žievės.
pérdrėskimas.
1. → perdrėksti 1: Da ir dabar žym veido pérdrėskimas.
2. perdrėksta vieta: Tas pérdrėskimas dabar šašu užaugęs.
uždrėskìmas.
1. įdrėskimas.
2. nesantaika: Su lenkais pas mus vis buvo ažusdrėskìmas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.