uždrėksti

drė̃ksti, drẽskia, drė̃skė;

1. kuo nors aštriu kabinant ar braukiant daryti paviršiuje rėžius, brūkšnius, brėžti, rėžti: Drẽskia kaip katė. Negaliu šukuotis – šukos baisiai drẽskia. Kad drė̃skė katė, net kraujas ištryško. Prileido visokių dreskiančių (plėšrių) bestijų. Tavo plūksna drẽskia. Anytos žodžiai dreskia seną skaudulį. Tai kam gi drėskeĩs pats rankon! deginti, plikinti: Stipri degtinė gerklę drẽskia.

2. jėga imti, traukti, plėšti: Kad ėmė drė̃kst duris naktį, kad ėmė drė̃kst. Ėmė su šakom obalius drė̃kst, net medį parplėšė. Jis man skepetą iš rankos drė̃skė. Be meilės drė̃ksiu pavogtą drabužį nuo vagies ir kaip kalę pliką paleisiu. Net dreskia nuo savęs plaukus nuo skaudumo. O dreskiat vilną nuog gardo mano.

3. dalyti į dalis, plėšti: Pusiau skarelę drė̃ksk. ardyti: Visą bruką reiks drė̃kst, o paskiau krėst [tam tikra juoda mase]. Ėmė kapus drė̃kst, manė te aukso rast.

4. nešioti, dėvėti: Padėsi papades, ir vėl drėksk metus.

5. žiebti, brėžti, braukti: Be reikalo drẽskia degtukus. Drėksk serčiką ir dek lempą.

6. imti didelę kainą, lupti, plėšti, išnaudoti: Tamsta derėkis. Jie kiek įmanydami dreskia. Tas tai drẽskia procentus! Nuomų neimk, neplėšk, nedrė [k] sk. Nei dreskiąjie, nei godai ir neteisinykai negal būt ižganyti.

7. smarkiai ką daryti (pjauti, šokti ir pan): Vyrai per dieną drė̃skė (pjovė) dobilus, ir tai dar nebaigė visų. Drẽskia (šoka), kad viskas rūksta. Kad drė̃skė (pylė) lietus, tai nei rikėj neišsitekom. | Kad drėskiaũ (smarkiai griuvau) ant ledo, net žibainės akyse pasirodė.

8. smogti, mušti: Vieną į ausį drė̃skė, tuoj atvirto. Kad drėskiaũ per nugarą, tai net apsilaižė. Reikėjo drė̃kstis su kaimynu dėl ežios.

9. tiesiai, atvirai sakyti: Drẽskia tik drẽskia visiem.
óžius drė̃ksti vemti: Tai drėskiaũ óžius, į tvorą įsikabinęs.
atidrė̃ksti, atìdreskia, atìdrėskė.

1. atplėšti, atlupti: Atadreskiu. Atidrė [k] sk maniui šmotelį kokį (drobės, audeklo). | Lubas atidrėskė, įsiveržė ir tuoj prie mėsos. Minia plikais nagais drasko tvirtą senovinį mūrą ir atdrėkstus molius ėda. Atsìdrėskė mėsa – taip užgavo.

2. atitraukti, atplėšti: Kokie puikūs paveikslai, akių atidrėksti negalima. Savo šviesybę leidžia ant dūšių, kurios, nuog žemės atsidrėskę, ing dangų Dievop veržiasi.
įdrė̃ksti, į̃dreskia, į̃drėskė

1. įrėžti, įbrėžti: Įdrėskė mane katinas. Paršo ausis įdrėksta. Žalčio dantys tokie smulkučiai, jog negalėtų jais nė įdrėksti žmogui. Lipdamas per tvorą, ranką įsìdrėskiau.

2. įplėšti: Į̃drėskiau aš biškį skarą. Į pusę įplėštas, įdrėkstas.

3. įžiebti, įbrėžti: Negaliu įdrė̃kst šito degtuko.
išdrė̃ksti, ìšdreskia, ìšdrėskė.

1. išplėšti (popierių): Vaikas ìšdrėskė knygos lapą. Popieras ìšdrėskėm, išbaltinom, o vis svirplių yr ir yr. Išsìdrėskė kelius lapus popierio. išlupti, iškabinti (akis): Kiekvienam rūpėjo, kad šakos akių neišdrėkstų. O jei akis tavo piktina tave, išdrė [k] sk. ją ir atmesk nuog savęs.

2. jėga paimti, ištraukti, išlupti: Patrankos sviediniai krisdami išdrėbdavo aukštyn išdrėkstus žemės gurvuolius. Dievas išdrėskė Adomui šonkaulį ir pavertė tąjį į dailią merginą. | Penkis avilis ìšdrėskė (išplėšė) . | Pajus tik, kad pinigų turiu, tuoj ir išdreskia (atima) pati iš manęs. | Toj naktyj tieg iždrėks iž tavęs dūšią tavo.
nudrė̃ksti, nùdreskia, nùdrėskė

1. nuplėšti, nutraukti, numaukti: Užejo vėjas ir nùdrėskė beveik pusę stogo. Kažin kas nu sienos popierius nùdrėskė. Pažinęs savo drabužį, nudrė̃ksk nuo nugaros, teeinie plikas. Nudreskiu žievę medžio. | Nudrė̃ksk (nugrūsk paviršium) kruopas. Kartais kits kitą apkalba, šlovę nudreskia. Netyčiom nusìdrėskiau šašelį, ir teka kraujas. Nusidrėskė vieni kitiems šlovę.

2. nuplėšti, nunešioti: Nesikarstyk po medžius, kelnes kap bematai nudrėksì. Tris poras kamašų nùdrėskė.

3. nutvieksti: Toks šviesus žaibas skrodžiais dangų nùdrėskė, kad net mus visus apakino.

4. nutvilkyti, nudeginti: Na, tai jau nors alaus liepk duoti, vis tik šiek tiek nors per gerklę nudrėkstų.

5. paimti didelę kainą, nuplėšti: Už tokį nieką taip nudrėskė.
pasidrė̃ksti, pasìdreskia, pasìdrėskė pasiplėšti, pasiskinti: A vyšnių (uogų) pasìdrėskei?
pérdrėksti.

1. perrėžti, perbrėžti: Iki kraujo perdrėskiau sau ranką.

2. perplėšti: Švarkas buvo pusiau perdrėkstas. Akruotas pusiau perdrėkstas tapęs. Parėjo pérsidrėskęs kelines. Persidrėskė ant dviej pusių uždengimas bažnyčios.

3. perskrosti, pereiti: Žaibas išilgai dangaus skliautą perdrėskė.

4. prasiskverbti: Ir tai dėl to, idant saulės spinduliai galėtų iš visų pusių persidrėksti per eiles apynių.

5. perdrožti, sukirsti: Vyk šitą paršą, ba aš jį pérdrėksiu.

6. pertraukti, baigti: Perdrėskėm jų ryšius.
pradrė̃ksti, pràdreskia, pràdrėskė.

1. prabrėžti, prarėžti: Spyglys pradrėskė ranką.

2. pralupti, pradraskyti: Diedai, diedai, pradrė̃ksk stogą [pupai augti]. Jis pràdrėskė spragą tvoro [je].

3. praplėšti, įplėšti: Šuo pràdrėskė apsiaustą. Ko čia landžioji visur, be da prasidrė̃ksi šarką.

4. praskrosti, prarėžti: Žaibas pradrėskė tamsą. | Gandras sutarškėjo, skardžiai pradrėksdamas rytmečio tylą.

5. prasiskverbti: Šiaip be taip prasidrėskę per jų nelankytą ir visai nežinomą krūmą. | Vietomis prasidrėskė mėnulio blaiva šviesa.
prisidrė̃ksti, prisìdreskia, prisìdrėskė

1. prisiplėšti, prisiskinti draskant: Prisìdrėskė žalių vyšnių – neduoda nė išsirbt.

2. privargti, prisivaryti: Prisìdreskia, ka vakarienės nenori valgyt.
sudrė̃ksti, sùdreskia, sùdrėskė.

1. suplėšyti: Jinai sùdrėskė balakoną, kaip ūpas jajai užėjo. | Sudrėksk žabangus.

2. kreivazojant, dreskiant parašyti: Ans jau pats sùsdrėskė gromatą ir nuleido Amerikan.
uždrė̃ksti, ùždreskia, ùždrėskė.

1. numaukti, nubraukti: Ažudrėkst, numaukt truputį kūno.

2. sudraskyti: Vanagas nori vištą žudrė̃kst.

3. įsigerti: Užsidrėskę vyrai buvo drąsesni.

4. užžiebti, uždegti: Uždrėskė degtuką pečiui kurti.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>drė̃ksti, </b>drẽskia, drė̃skė; <br/>1. <span class="explanation">kuo nors aštriu kabinant ar braukiant daryti paviršiuje rėžius, brūkšnius, brėžti, rėžti: </span> Drẽskia kaip katė. Negaliu šukuotis – šukos baisiai drẽskia. Kad drė̃skė katė, net kraujas ištryško. Prileido visokių dreskiančių <span class="explanation"> (plėšrių) </span> bestijų. Tavo plūksna drẽskia. Anytos žodžiai dreskia seną skaudulį. Tai kam gi drėskeĩs pats rankon! <span class="explanation">deginti, plikinti: </span> Stipri degtinė gerklę drẽskia. <br/>2. <span class="explanation">jėga imti, traukti, plėšti: </span> Kad ėmė drė̃kst duris naktį, kad ėmė drė̃kst. Ėmė su šakom obalius drė̃kst, net medį parplėšė. Jis man skepetą iš rankos drė̃skė. Be meilės drė̃ksiu pavogtą drabužį nuo vagies ir kaip kalę pliką paleisiu. Net dreskia nuo savęs plaukus nuo skaudumo. O dreskiat vilną nuog gardo mano. <br/>3. <span class="explanation">dalyti į dalis, plėšti: </span> Pusiau skarelę drė̃ksk. <span class="explanation">ardyti: </span> Visą bruką reiks drė̃kst, o paskiau krėst [tam tikra juoda mase]. Ėmė kapus drė̃kst, manė te aukso rast. <br/>4. <span class="explanation">nešioti, dėvėti: </span> Padėsi papades, ir vėl drėksk metus. <br/>5. <span class="explanation">žiebti, brėžti, braukti: </span> Be reikalo drẽskia degtukus. Drėksk serčiką ir dek lempą. <br/>6. <span class="explanation">imti didelę kainą, lupti, plėšti, išnaudoti: </span> Tamsta derėkis. Jie kiek įmanydami dreskia. Tas tai drẽskia procentus! Nuomų neimk, neplėšk, nedrė [k] sk. Nei dreskiąjie, nei godai ir neteisinykai negal būt ižganyti. <br/>7. <span class="explanation">smarkiai ką daryti (pjauti, šokti ir pan): </span> Vyrai per dieną drė̃skė <span class="explanation"> (pjovė) </span> dobilus, ir tai dar nebaigė visų. Drẽskia <span class="explanation"> (šoka), </span> kad viskas rūksta. Kad drė̃skė <span class="explanation"> (pylė) </span> lietus, tai nei rikėj neišsitekom. | Kad drėskiaũ <span class="explanation"> (smarkiai griuvau) </span> ant ledo, net žibainės akyse pasirodė. <br/>8. <span class="explanation">smogti, mušti: </span> Vieną į ausį drė̃skė, tuoj atvirto. Kad drėskiaũ per nugarą, tai net apsilaižė. Reikėjo drė̃kstis su kaimynu dėl ežios. <br/>9. <span class="explanation">tiesiai, atvirai sakyti: </span> Drẽskia tik drẽskia visiem. <br/><b> óžius drė̃ksti</b> <span class="explanation">vemti: </span> Tai drėskiaũ óžius, į tvorą įsikabinęs. <br/><b>atidrė̃ksti, </b>atìdreskia, atìdrėskė. <br/>1. <span class="explanation">atplėšti, atlupti: </span> Atadreskiu. Atidrė [k] sk maniui šmotelį kokį (drobės, audeklo). | Lubas atidrėskė, įsiveržė ir tuoj prie mėsos. Minia plikais nagais drasko tvirtą senovinį mūrą ir atdrėkstus molius ėda. Atsìdrėskė mėsa – taip užgavo. <br/>2. <span class="explanation">atitraukti, atplėšti: </span> Kokie puikūs paveikslai, akių atidrėksti negalima. Savo šviesybę leidžia ant dūšių, kurios, nuog žemės atsidrėskę, ing dangų Dievop veržiasi. <br/><b>įdrė̃ksti, </b>į̃dreskia, į̃drėskė<br/>1. <span class="explanation">įrėžti</span>, <span class="explanation">įbrėžti: </span> </span> Įdrėskė mane katinas. Paršo ausis įdrėksta. Žalčio dantys tokie smulkučiai, jog negalėtų jais nė įdrėksti žmogui. Lipdamas per tvorą, ranką įsìdrėskiau. <br/>2. <span class="explanation">įplėšti: </span> Į̃drėskiau aš biškį skarą. Į pusę įplėštas, įdrėkstas. <br/>3. <span class="explanation">įžiebti</span>, <span class="explanation">įbrėžti: </span> </span> Negaliu įdrė̃kst šito degtuko. <br/><b>išdrė̃ksti, </b>ìšdreskia, ìšdrėskė. <br/>1. <span class="explanation">išplėšti (popierių): </span> Vaikas ìšdrėskė knygos lapą. Popieras ìšdrėskėm, išbaltinom, o vis svirplių yr ir yr. Išsìdrėskė kelius lapus popierio. <span class="explanation">išlupti, iškabinti (akis): </span> Kiekvienam rūpėjo, kad šakos akių neišdrėkstų. O jei akis tavo piktina tave, išdrė [k] sk. ją ir atmesk nuog savęs. <br/>2. <span class="explanation">jėga paimti</span>, <span class="explanation">ištraukti, išlupti: </span> Patrankos sviediniai krisdami išdrėbdavo aukštyn išdrėkstus žemės gurvuolius. Dievas išdrėskė Adomui šonkaulį ir pavertė tąjį į dailią merginą. | Penkis avilis ìšdrėskė <span class="explanation"> (išplėšė) </span>. | Pajus tik, kad pinigų turiu, tuoj ir išdreskia <span class="explanation"> (atima) </span> pati iš manęs. | Toj naktyj tieg iždrėks iž tavęs dūšią tavo. <br/><b>nudrė̃ksti, </b>nùdreskia, nùdrėskė<br/>1. <span class="explanation">nuplėšti, nutraukti, numaukti: </span> Užejo vėjas ir nùdrėskė beveik pusę stogo. Kažin kas nu sienos popierius nùdrėskė. Pažinęs savo drabužį, nudrė̃ksk nuo nugaros, teeinie plikas. Nudreskiu žievę medžio. | Nudrė̃ksk <span class="explanation"> (nugrūsk paviršium) </span> kruopas. Kartais kits kitą apkalba, šlovę nudreskia. Netyčiom nusìdrėskiau šašelį, ir teka kraujas. Nusidrėskė vieni kitiems šlovę. <br/>2. <span class="explanation">nuplėšti, nunešioti: </span> Nesikarstyk po medžius, kelnes kap bematai nudrėksì. Tris poras kamašų nùdrėskė. <br/>3. <span class="explanation">nutvieksti: </span> Toks šviesus žaibas skrodžiais dangų nùdrėskė, kad net mus visus apakino. <br/>4. <span class="explanation">nutvilkyti, nudeginti: </span> Na, tai jau nors alaus liepk duoti, vis tik šiek tiek nors per gerklę nudrėkstų. <br/>5. <span class="explanation">paimti didelę kainą</span>, <span class="explanation">nuplėšti: </span> Už tokį nieką taip nudrėskė. <br/><b>pasidrė̃ksti, </b>pasìdreskia, pasìdrėskė <span class="explanation">pasiplėšti, pasiskinti: </span> A vyšnių <span class="explanation"> (uogų) </span> pasìdrėskei? <br/><b>pérdrėksti</b>. <br/>1. <span class="explanation">perrėžti, perbrėžti: </span> Iki kraujo perdrėskiau sau ranką. <br/>2. <span class="explanation">perplėšti: </span> Švarkas buvo pusiau perdrėkstas. Akruotas pusiau perdrėkstas tapęs. Parėjo pérsidrėskęs kelines. Persidrėskė ant dviej pusių uždengimas bažnyčios. <br/>3. <span class="explanation">perskrosti, pereiti: </span> Žaibas išilgai dangaus skliautą perdrėskė. <br/>4. <span class="explanation">prasiskverbti: </span> </span> Ir tai dėl to, idant saulės spinduliai galėtų iš visų pusių persidrėksti per eiles apynių. <br/>5. <span class="explanation">perdrožti</span>, <span class="explanation">sukirsti: </span> Vyk šitą paršą, ba aš jį pérdrėksiu. <br/>6. <span class="explanation">pertraukti, baigti: </span> Perdrėskėm jų ryšius. <br/><b>pradrė̃ksti, </b>pràdreskia, pràdrėskė. <br/>1. <span class="explanation">prabrėžti</span>, <span class="explanation">prarėžti: </span> Spyglys pradrėskė ranką. <br/>2. <span class="explanation">pralupti, pradraskyti: </span> Diedai, diedai, pradrė̃ksk stogą [pupai augti]. Jis pràdrėskė spragą tvoro [je]. <br/>3. <span class="explanation">praplėšti, įplėšti: </span> Šuo pràdrėskė apsiaustą. Ko čia landžioji visur, be da prasidrė̃ksi šarką. <br/>4. <span class="explanation">praskrosti, prarėžti: </span> Žaibas pradrėskė tamsą. | Gandras sutarškėjo, skardžiai pradrėksdamas rytmečio tylą. <br/>5. <span class="explanation">prasiskverbti: </span> </span> Šiaip be taip prasidrėskę per jų nelankytą ir visai nežinomą krūmą. | Vietomis prasidrėskė mėnulio blaiva šviesa. <br/><b>prisidrė̃ksti, </b>prisìdreskia, prisìdrėskė<br/>1. <span class="explanation">prisiplėšti, prisiskinti draskant: </span> Prisìdrėskė žalių vyšnių – neduoda nė išsirbt. <br/>2. <span class="explanation">privargti, prisivaryti: </span> Prisìdreskia, ka vakarienės nenori valgyt. <br/><b>sudrė̃ksti, </b>sùdreskia, sùdrėskė. <br/>1. <span class="explanation">suplėšyti: </span> Jinai sùdrėskė balakoną, kaip ūpas jajai užėjo. | Sudrėksk žabangus. <br/>2. <span class="explanation">kreivazojant, dreskiant parašyti: </span> Ans jau pats sùsdrėskė gromatą ir nuleido Amerikan. <br/><b>uždrė̃ksti, </b>ùždreskia, ùždrėskė. <br/>1. <span class="explanation">numaukti, nubraukti: </span> Ažudrėkst, numaukt truputį kūno. <br/>2. <span class="explanation">sudraskyti: </span> Vanagas nori vištą žudrė̃kst. <br/>3. <span class="explanation">įsigerti: </span> Užsidrėskę vyrai buvo drąsesni. <br/>4. <span class="explanation">užžiebti, uždegti: </span> Uždrėskė degtuką pečiui kurti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.