der̃klioti, -ioja, -iojo, dérklioti, derklióti, -iója, -iójo
1. šmeižti, plūsti, niekinti: Kam tu mane der•klioji prieš svietą, kaip regias, kirmės vietos jau nebvertas aš ant žemės.
2. darkytis, negražiai daryti; negražiai, nepadoriai taisytis, madas vaikyti: Nedérkliokis atsistojęs pasieny, bet eik prie darbo! Merga der•kliojas kaip ličyna. E, derklyčia, dérkliojasi visaip – tik svietą juokina!
išder̃klioti. išplūsti, suniekinti: Išdérkliojo tą žmogų po visų akių.
užder̃klioti. sugadinti: Kelis užderkliótas, t. y. užsnigtas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.