x
ùžbutis.
1. vieta už buto, už trobos: Ùžbutė [je] buvo [dobilai],
susuko menturiais,
2. gyvenamojo namo dalis, esanti už priemenės: Ùžbutį nuo kuknės skyrė butas (priemenė) . Iš ùžbučio ėjo durys į daržą. Dabar ji perpykus pagriebia lazdą, ale vaikinai bėga į užbutį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.