x
.
ùžbuktis (Bucht).
1. žemės plotas upės vingyje ar miške: Ùžbuktis tarp girių. Nušienauk ùžbuktį, o da paskui Mituva užtvys. Varykis karves į ùžbuktį.
2. sunkiai išvažiuojama vieta: Įvažiavom į tokį ùžbuktį, ka nė an šę, nė an tę.
3. gūdi vieta, užkampis: Čia teip atkampiai, ùžbuktis. Į patį girios ùžbuktį aš galiu įeit ir nebijau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.