užbukinti

.
bùkinti (-yti), -ina, -ino. bakinti.

1. mušti, daužyti: Kodėl tu tą vaiką teip bùkini? Į stalą bùkina obuolį, ir atsiranda daug sulčių. Vaikai išmokė aviną bùkinti, tai jis ir bùkina. Mūs baronas su jūs baronu tai kožną dieną bùkinasi ir bùkinasi. raginti, neduoti ramybės: Jį motina vis bùkydavo, kad ženytųs.

2. grūsti, kimšti: Bùkyk gerai šieną į maišą, kad užtekčiau ilgam. Ką ten bùkini krepšin? daug valgyti, kimšti: Mes, lietuviai, sugulam ir bukinam kiek telp.

3. kalbant suniekinti, sukirsti: Kas tau, kad nebesiseka kalbėti, visi bùkina?
atbùkinti. apdaužyti, apmušti: Aš tau ir šonus atbùkinsiu.
išbùkinti.

1. iškulti: Ar jau išbùkinai žirnius?

2. išraginti: Kol aš jį išbùkinau iš miego, tai ir pietai atspyrė.
nubùkinti. numušti, apkulti: Boba teliukui nosį nubùkino, ė anas vis ją kiša.
pasibùkinti pasimušti: Suleiskime baronus pasbùkint.
pribùkinti.

1. priraginti: Nepribùkina niekaip malkos pielavot. prižadinti: Tai šiandien anksti mane pribùkino.

2. prigrūsti, prikimšti: Pribùkino pilną maišą šieno, kad ir užrišt nebegalima. | Pilvą pribùkino dešrų.
subùkinti.

1. sudaužyti, sumušti; Subukinu, sukuliu burną. Obuoliai, krisdami nuo obelies, susibùkina. Saugokis, nosį nesusibùkink. Susibùkino traukiniai kap baronai.

2. suniekinti, sukirsti kalboje, sugėdinti: Matai, melavai melavai, tave ir subùkino. Kai subùkinau, tai tuoj nutilo. nusigyventi, suvargti: Susibùkino žmogus.
užbùkinti (-yti). užmušti, uždaužyti: Piemuo su lazda užbùkino didelę gyvatę.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uzbukinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis