x
užbliau|ti, užbliauna, užbliovė
1. imti bliauti, subliauti: Oi ir užbliovė žilas ožiukas (d.).
2. menkinamai imti verkti: Kad užbliovė vaikas!
3. menkinamai negražiai uždainuoti: Užbliauti nei šiokiais, nei tokiais
balsais. užbliovimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.