užbjurti

bjùrti, bjū̃ra (-sta), -o.

1. bjauriam darytis, bjaurėti: Oras bjunra, t. y. kyla didė dargana. Keliai jau visai bjū̃ra.

2. plėstis, pūliuoti (žaizdai): Iš pradžių, rodos, buvo menka žaizdelė, o dabar kad pradėjo bjùrti, tai baisu ir žiūrėti.

3. negeram, nedoram darytis: Nebjùrk, vaike, ba kap ateis diedas, tai atduosim, tegu nešis.

4. bartis: Jie dažnai tarp savęs bjū̃ra.
apibjùrti. tapti šiek tiek bjauriam: Jau apibjùro kelis, t. y. tapo bjaurùs. Ubagėlis. išsikaulijo da apbjùrusiąją sermėgą.
atbjùrti. pasidaryti gana bjauriam, atsipykti: Man jau taip atbjùro, taip įsipyko viskas. Atbjùro man miestas – grįšiu sodžiun.
įbjùrti.

1. įsipykti: Taip jinai (pati) man įbjùro.

2. išdykti: Tep įbjùro vaikai, niekur nepasiųsi, kiekvienas sperečijasi.

3. įjuosti: Įbjùro marškiniai.
išbjùrti.

1. pasidaryti bjauriam: Į pavasarį visur keliai išbjū̃ra. Įsismarkavo vėjas, išbjùro oras. | Išbjùręs veidas (ligotas, išbertas) .

2. išdykti: Tik duok valią, tuoj vaikai ir išbjū̃ra. Jau išbjùro kumelaitė – tokia pasiutusi (nesuvaldoma) .

3. išlepti: Ot išbjùręs vaikas, nevalgo barščių, ir gana. Ne tiek jos tų dobilų priėdė, kiek išbjùro – dar neėda ant pūdymo, ale stovi pasigviešę ant dobilų.
nubjùrti. išsiplėsti (žaizdai): Švariai užlaikyk žaizdą – kap nubjur̃s, tada jau bus ne laikas.
pabjùrti.

1. pablogėti, pasidaryti blogam: Rudenį pabjū̃ra kelias. Sutrumpėjo jau dienelės, ir oras pabjùro. Pabjùro – šuva nebėgtų iš namų.

2. patvirkti, pasileisti: Juokiasi, kad jauna mergaitė tep pabjurùsi. Jau žmonės visiškai pabjuro.

3. įgristi, pakyrėti: Pabjuro seniui Mažrimui vis tos pačios kalbos.
subjùrti.

1. sugesti, suprastėti (orui, keliui): Kai žąsys pradeda skristi, subjū̃ra, atšąla. Kelias bjurte subjùro visiškai. Pavakary kad subjùro oras, tai nei dangaus, nei žemės nesimato. Nauji drabužiai subjùro kely. sugesti (nuotaikai): Noreika nebepajėgė nusikratyti subjurusia nuotaika.

2. supykti ir imti staiga bartis: Tėvas kai subjū̃ra, tuoj šventa visur. Kai subjuraũ, tuoj kitaip pradėjo kalbėt. Anas baisiai piktas, kad subjur̃s, nebežinosi kur dėtis. Jam užrėkus, šoko visi iš miego, ir subjùro visa draugė.

3. paūmėti (ligai): Ant žiemos ir ramatas subjùro (pradėjo dažniau sukti) .
užbjùrti.

1. užšašti, užpūliuoti: Jo panosė užbjùrus kažko. Įsipjovei pirštą, tai saugokis, ba kai užbjur̃s – man nepadejuosi.

2. užpykti: Tik ištark žodį, jis ir užbjū̃ra.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uzbjurti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis