uvožnus

"Uvožnus" – tai neigiamas žmogaus charakterio bruožas, reiškiantis godumą, šykštumą, avariškumą. Tai yra senas, liaudiškas žodis, dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje ar literatūroje.

Pavyzdžiai:
1. Kalboje:
"Toks uvožnus senis, kad net duonos kepinio nepakvietė."
"Nenuostabu, kad turi pinigų – visada buvo uvožnus."

2. Literatūroje:
Žodis sutinkamas klasikinėje lietuvių literatūroje (pvz., Vaižganto, Žemaitės kūriniuose), apibūdinant šykštus personažus.

Trumpai:
Tai – šykštus, godus žmogus (dažniausiai apie vyresnį asmenį).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uvoznus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Uvožnus" – tai neigiamas žmogaus charakterio bruožas, reiškiantis godumą, šykštumą, avariškumą. Tai yra senas, liaudiškas žodis, dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje ar literatūroje. Pavyzdžiai: 1. Kalboje: "Toks uvožnus senis, kad net duonos kepinio nepakvietė." "Nenuostabu, kad turi pinigų – visada buvo uvožnus." 2. Literatūroje: Žodis sutinkamas klasikinėje lietuvių literatūroje (pvz., Vaižganto, Žemaitės kūriniuose), apibūdinant šykštus personažus. Trumpai: Tai – šykštus, godus žmogus (dažniausiai apie vyresnį asmenį).