uvėr|us, uvėri
1. tarm. įžūlus, landus, atkaklus.
2. tarm. godus, ėdrus; gobšus: Tau uvėrus - ką nutvėrė, jau nepaleis. uvėrumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.