x
utinė|ti, utinėja, utinėjo
1. utėlių ieškoti, jas rinkti valantis.
2. prk. smulkmeniškai klausinėti, tardyti: Kad pradėjo utinėti, tai tik laikykis. utinėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.