Utėliakrimtis – tai lietuvių liaudies tautosakoje vartojamas terminas, reiškiantis „ašaros, kurias verkia našlaitė“ (nuo žodžių utėlė – našlaitė + akrimtis – ašara).
Pavyzdžiai:
1. Tautosakoje:
> „Utėliakrimčiai tekėjo per baltus skruostelius.“
(Ašaros tekėjo per baltus našlaitės skruostus.)
2. Perkeltine prasme:
Vartojama apibūdinti liūdną, graudų verksmą ar skausmą, pvz.:
> „Jos verksmas skambėjo kaip utėliakrimtis.“
Trumpai:
Tai poetiškas, senas žodis, jungiantis našlystės kančią ir ašaras.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.