uržijimas

Uržijimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įniršį, pyktį, įsiūtį arba įtūžimą. Dažniausiai vartojamas apie staigų, aistringą pyktį.

Pavyzdžiai:
1. Pokalbyje:
„Nenustokite, jis dabar visiškame uržijime!“
(reiškia: jis įsiuties, įniršęs)

2. Apibūdinant elgesį:
„Po priekaištų jis išėjo su tokiu uržijimu, kad durys sudrebėjo.“

3. Perkeltine prasme:
„Jūra plūdo su tokiu uržijimu, tarsi pyktų ant visų krantų.“
(čia – siautėjimas, įtūžimas)

Trumpai:
Tai staigus, jėgingas pyktis, artimas „įniršiui“ ar „įtūžimui“. Vartojamas ir tiesiogiai apie žmogų, ir metaforiškai apie gamtos reiškinius.

Įrašas
Paaiškinimas	Uržijimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įniršį, pyktį, įsiūtį arba įtūžimą. Dažniausiai vartojamas apie staigų, aistringą pyktį. Pavyzdžiai: 1. Pokalbyje: „Nenustokite, jis dabar visiškame uržijime!“ (reiškia: jis įsiuties, įniršęs) 2. Apibūdinant elgesį: „Po priekaištų jis išėjo su tokiu uržijimu, kad durys sudrebėjo.“ 3. Perkeltine prasme: „Jūra plūdo su tokiu uržijimu, tarsi pyktų ant visų krantų.“ (čia – siautėjimas, įtūžimas) Trumpai: Tai staigus, jėgingas pyktis, artimas „įniršiui“ ar „įtūžimui“. Vartojamas ir tiesiogiai apie žmogų, ir metaforiškai apie gamtos reiškinius.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.