x
uruliaĩs. ùruliais. urduliais:
1. [V] anduo bėga ùruliais. Uruliais leka vanduo upeliais, t. y. gubuliais. Taip sniegą greit paleido, kad upiai uruliaĩs eina: nebegal nė parvažiuoti, nė parsikelti. Pakelnojau biškį – prakaitas eina ùruliais. Krau [ja] s eina ùruliais.
2. Ka atdaro langą, musys uruliais leka į trobą. Žmonys bėga iš bažnyčios uruliais, t. y. kurkulėmis, greit kupetomis nuo pamokslo po kits kito.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.