urta


"Urta" – senovės lietuvių būdas ginti turtą ar žemę nuo svetimų žmonių ar blogų jėgų, dažniausiai naudojant magiškus ženklus, užkeikimus ar ritualus.

Pavyzdžiai:
1. Žemės urta – ariant pievą, ant pirmos vagos užkasdavo įvairių daiktų (pvz., gyvatės galvos, pelenų), kad derlius būtų apsaugotas.
2. Gyvulių urta – galvijams išvaryti į ganyklą pirmą kartą pavasarį, ant slenkstį užkasdavo geležinį peilį, kad apsaugotų nuo raganų.
3. Namo urta – statant namą, po pamatu užkasdavo gintaro ar kitų "magiskų" daiktų, kad šeima būtų saugi.

Trumpai: urta – tradicinis magiškas apsauginis ritualas Lietuvoje.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'urta' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Skaičiuoklė