uršumas

Uršumas – tai fizinis kiekis, rodantis, kiek šilumos reikia vienam kūnui (medžiagai) perduoti, kad jo temperatūra pakiltų vienu laipsniu. Matuojamas J/K (džauliais pagal kelviną).

Pagrindinės formulės:
- Bendras uršumas: \( C = \frac{Q}{\Delta T} \)
- Savitasis šilumos kiekis: \( c = \frac{Q}{m \Delta T} \) (tada \( C = m \cdot c \))

Pavyzdžiai:
1. Vandens šildymas – vandens savitasis šilumos kiekis didelis (4200 J/(kg·K)), todėl jis lėtai įkaista, bet ir lėtai atvėsta.
2. Metalinis radiatorius – metalas turi mažą savitąjį šilumos kiekį, todėl greitai įkaista ir atvėsta.
3. Jūros klimatas – vandens didelis uršumas sušildo jūrą vasarą, o žiemą ji lėtai atvėsta, moduliuodama pakrantės temperatūrą.

Trumpai: Uršumas parodo medžiagos gebėjimą kaupti šilumą – kuo jis didesnis, tuo medžiaga lėčiau reaguoja į temperatūros pokyčius.

Įrašas
Paaiškinimas	Uršumas – tai fizinis kiekis, rodantis, kiek šilumos reikia vienam kūnui (medžiagai) perduoti, kad jo temperatūra pakiltų vienu laipsniu. Matuojamas J/K (džauliais pagal kelviną). Pagrindinės formulės: - Bendras uršumas: \( C = \frac{Q}{\Delta T} \) - Savitasis šilumos kiekis: \( c = \frac{Q}{m \Delta T} \) (tada \( C = m \cdot c \)) Pavyzdžiai: 1. Vandens šildymas – vandens savitasis šilumos kiekis didelis (4200 J/(kg·K)), todėl jis lėtai įkaista, bet ir lėtai atvėsta. 2. Metalinis radiatorius – metalas turi mažą savitąjį šilumos kiekį, todėl greitai įkaista ir atvėsta. 3. Jūros klimatas – vandens didelis uršumas sušildo jūrą vasarą, o žiemą ji lėtai atvėsta, moduliuodama pakrantės temperatūrą. Trumpai: Uršumas parodo medžiagos gebėjimą kaupti šilumą – kuo jis didesnis, tuo medžiaga lėčiau reaguoja į temperatūros pokyčius.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.