urduliaĩs. ur̃duliais;
1. sūkuriais, verpetais, kamuoliais: Sniegas urduliais nubėgo. Venta į pievas jau net ur̃duliais išsipylė. Upeliai apsiputoję urduliais gurgėdami plaukė. Jeigu taip lys, tai vanduo ur̃duliais bėgs. Duobę išėmei [durpių],
urduliais vanduo užeina. Eina krau [ja] s ur̃duliais, ginslą prakirto.
2. labai greitai, galvotrūkčiais, strimgalviais: Visi ur̃duliais išpuolė – durės užsikišo. Neapsikenčiu, tiej vaikai eina ir eina ur̃duliais kap pasiutę. Ur̃duliais išlėkė pro duris. Kap surėkiau, vaikai urduliaĩs iš sodo nuejo. Kap duosiu kupron, tai net tu ur̃duliais nuskrisi. Vasarą urduliaĩs visi į kaimus virsta pasilsėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.