„Urbalėti“ reiškia garsiai, nerangiai juoktis, dažnai su neigiamu atspalviu (pvz., kvailai, per daug triukšmingai).
Pavyzdžiai:
1. Kaimynai visą naktį urbalėjo – girdėjosi garsus, valandą trunkantis juokas.
2. Nustok urbalėti! – pavartojama kaip įsakymas nustoti juoktis kvailai ar per garsiai.
3. Išgirdęs anekdotą, jis pradėjo urbalėti – pabrėžiama intensyvus, nerangus juokas.
Sinonimai: kvatoti, plyšti juoku, cypoti.
Naudojimas: Dažniausiai vartojama neformaliuose kontekstuose, kartais siejama su nepatikimu elgesiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.