Upvietė – tai retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis pakelės ar kelkraščio žemę, palaukę prie kelio (dažnai neariamą, pasėtą žole, ganyklą).
Pavyzdžiai:
1. Arklys ganėsi upvietėje prie miško.
2. Pakelės upvietė buvo apsėta dobilų.
3. Seniau upvietės buvo naudojamos piemenų.
Sinonimai: pakelė, palaukė, kelkraštis.
Pastaba: Vartojamas daugiausia senesnėje literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.