.
ùpioras (-is) (upiór).
1. baimę, siaubą kelianti būtybė, pabaisa: Kas išgirs upiorą zvanyjant, tas kurtas palieka. Upioras – bjaurybės, t. y. piktybės įlenda į kūną numirusį ir vaikščioja. Bajoras pasiliko ùpioru. Ùpioras gimsta su dantimis. Daužos kai ùpioras par naktis. Siunta kaip ùpioras.
2. bjaurus, piktas žmogus, nenuorama. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.