Upioras – tai lietuvių mitologijoje negyvas (prižmogis), mirusiojo dvasia, kuri grįžta iš kapo kenkti gyviesiems. Dažnai siejamas su vampyrais, bet turi specifinių lietuviškų bruožų.
Pagrindiniai požymiai:
- Gali eiti, kalbėti, užsiimti buitiniais darbais.
- Kenkia šeimai: slaugo gyvus, gąsdina, geria kraują, žudo.
- Sunaikinamas deginant ar nukertant galvą.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. „Seniai sakė, kad upioras nakčiais grįžta į sodybą ir slaugo miegančius.“
2. „Pasakojimuose upioras dažnai vaidina piktą dvasia, kurią reikia išvaryti.“
Trumpai: Upioras – lietuviškas mirusiojo piktadvaris, panašus į vampyrą, bet išlaikęs vietinius mitologinius elementus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.