.
uparõčius, -ė. kas labai piktas; užsispyrėlis: Jis toks uparõčius, jam ne jeib kas įtinka. Par didelį lepnumą [vaikas] baisiausis uparõčius. Sūnus kaip apsižanijo, įgavo pačią, piktą uparočę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.