upãlis.
1. mažas, menkas upelis, upokšnis: Jei didelė, ta upis, o čia ta toks upãlis buvo. Ne koks upalis, ale cielas upis. Upãlis toks ejo pieva. Pakalvaliu bėgo vingurdamas upãlis. Upalis užtūškęs (užtvinęs) nuneša i šienus žmonių. Būs liptas par upãlį, pareisi. Už to upãlio būs muno troba. Čia buvo kaimas tujau už upãliuo, čia šitai. Vasarą upãlė [je] tik i temirkstu. Nedidelis tė [ra] upalùkas, vasarą išdžiūna. Tos žuvies visūs upalẽliūs buvo, ta i galėjo sugauti. Dabojau kuo didžiausiai nutapti į pakraščius ir paskardžius ežerų, upalių, upių. Koks geras [veterinoriaus] darbas – piningų upãlis. Praėjo amželis kaip upalẽlis, nė juste nebjutau.
2. latakas: Perkūnija bildėjo grumėjo, lijo, upãliais bėgo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.