uolybė

Uolybė – tai lietuvių kalbos tarminis žodis, reiškiantis užuojautą, gailestį, atlaidumą (dažniausiai vartojamas prašant atleisti ar susilaikant nuo bausmės).

Pavyzdžiai:
1. Uolybės, pone, nebeatiminėk vaiko! (prašymas atleisti)
2. Turėk uolybės senam žmogui. (parodyk gailestį)
3. Uolybės, aš to nenorėjau! (atsiprašymo kontekste)

Pastaba:
Šis žodis dažniausias dzūkų ir vakarų aukštaičių tarmėse, literatūrinėje kalboje retas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uolybe' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Uolybė – tai lietuvių kalbos tarminis žodis, reiškiantis užuojautą, gailestį, atlaidumą (dažniausiai vartojamas prašant atleisti ar susilaikant nuo bausmės). Pavyzdžiai: 1. Uolybės, pone, nebeatiminėk vaiko! (prašymas atleisti) 2. Turėk uolybės senam žmogui. (parodyk gailestį) 3. Uolybės, aš to nenorėjau! (atsiprašymo kontekste) Pastaba: Šis žodis dažniausias dzūkų ir vakarų aukštaičių tarmėse, literatūrinėje kalboje retas.