„Uolobelis“ – tai uolos arba didelio akmens ketera (viršutinė dalis), dažnai stačia šlaitu. Terminas vartojamas geografijoje, geologijoje, kartais poetiškai.
Pavyzdžiai:
1. Gamtos:
„Kalnų takas vijosi palei aukštą uolobelį.“
2. Perkeltine prasme (simbolizuojant tvirtumą, pavojų):
„Jis stovėjo kaip uolobelis, nepajudinamas kritikų.“
Trumpai: Uolobelis – didelė uolos ketera arba status akmuo, galintis reikšti ir tvirtumą (metaforiškai).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.