„Unguriukas“ – tai mažybinė, švelniai šmaikšti ar meili forma nuo žodžio „ungurys“ (paprastai reiškia elniuką, o ne žuvį – upinį ungurį). Vartojama kalbant apie jauną, mielą elniuką, dažniausiai vaikų kalboje ar pasakose.
Pavyzdžiai:
1. „Miške pamatė gražų unguriuką su baltais dėmėtim.“
2. Pasakoje: „Unguriukas bėgo paskui mamą elnę.“
3. Švelnus pravardė: „Ei, mielas unguriuk, ateik čia!“
Trumpai: Tai – mažas, mielas elniukas (ne žuvis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.