„Ungurinis“ – tai retai vartojamas žodis, reiškiantis kūdikį, jauną vaiką arba kūdikystę. Kilęs iš senovės baltų kalbų (plg. latvių “ungurs“ – jaunas, nebrandus).
Pavyzdžiai:
1. Senovės pasakojimuose dažnai minimi unguriniai, užburtoje girioje užaugę.
2. Ungurinis miegojo lopšyje, o motina tyliai dainavo.
Pastaba:
Šis terminas dažniausiai sutinkamas senojoje literatūroje, tautosakoje arba poetiniame kontekste. Šiuolaikinėje kalboje retai vartojamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.