Umaras (arab. أُمَرَاءُ – amirai, valdovai) – islamo istorijoje ir politinėje terminologijoje tai regionų ar provincijų valdytojai, vietininkai, kurie valdė kalifato dalis pavaldūs centrinei valdžiai (kalifui). Terminas kilęs iš žodžio „amiras“ (emiras, vadovas).
Pagrindinė reikšmė:
Vietiniai valdytojai, kariniai ar administraciniai lyderiai, atstovaujantys centrinei kalifato valdžiai.
Pavyzdžiai istorijoje:
1. Ankstyvasis islamo laikotarpis – Pirmieji kalifai (pvz., Omaras) skirdavo umarus įvairioms teritorijoms (pvz., Kufa, Basra, Šama) valdyti.
2. Abasidų kalifatas – Umarai dažnai tapdavo pusiau nepriklausomi, o vėliau – ir dinastijų įkūrėjais (pvz., Samanidai, Buvalidai).
3. Al-Andalusas – Ispanijos musulmonų valstybėje umarais buvo vadinami provincijų valdytojai, o vėliau – ir savarankiški emyrų dinastijos lyderiai.
Trumpai:
Umaras – regiono valdytojas kalifato sistemoje, panašus į vietininką ar gubernatorių, dažnai su karinėmis ir administracinėmis funkcijomis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.