„Ulžys“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis labai stiprų lietų, liūtį, potvynį arba stiprų srovingą upę (dažniausiai po liūties). Kilęs iš slavizmų (plg. rus. у́лей – „būrys“, „spiečius“).
Pavyzdžiai:
1. Praėjusį vakarą krito toks ulžys, kad gatvės pavirto upėmis.
2. Po staigaus ulžio upė išsiliejo iš krantų.
3. Neik ten – dabar upėje ulžys teka!
Trumpai:
„Ulžys“ – stiprus lietus ar potvynis, vartojamas šnekamojoje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.