„Ulduonėlis“ – tai mažybinė, švelniai ar meiliai vartojama žodžio duona forma. Nurodo nedidelį duonos gabalėlį, paprastai minkštą ar šviežią.
Pavyzdžiai:
1. „Iš kepimo kriaušės ištraukiau šiltą ulduonėlį.“
2. „Vaikai paprašė dar vieno ulduonėlio su sviestu.“
3. „Ar galiu nukąsti ulduonėlį nuo to kepalo?“
Žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje ar poetiniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.