Uidoklės – tai lietuvių liaudies dainose (dažniausiai vestuvinėse) vartojamas poetinis žodis, reiškiantis įvairius papuošalus, puošmenis, ypač mergaičio kraitis ar nuotakos dovanas (pvz., karoliai, segės, apyrankės, vainikai).
Pavyzdžiai:
1. Dainos eilutė: "Aš tau, dukrele, uidoklių pririnkau, / Visų gražiausių ant kaklelio užkabino." (t. y. papuošalų, karolių)
2. Vestuvių kontekste: "Uidoklės" gali reikšti ir simbolines dovanas, skirtas nuotakai puoštis.
3. Perkeltine prasme – grožis, puošnumas: "Tavas balsas – tai dainos uidoklė."
Trumpai: uidoklės = papuošalai, puošmenos (dažniausiai dainų poetinėje kalboje).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.