ugniovietė

Ugniovietė – tai Lietuvos kariuomenės pėstininkų kovinis būrys (skyrius), naudojamas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Pavadinimas kilęs iš žodžių „ugnis“ (šaudymas) ir „vadovauti“.

Pagrindinė reikšmė:
Tai maža taktinė šaudymo grupė (4–6 kariai), veikianti kartu, kad koncentruotai ir tiksliai naikintų priešą. Ugniovietės buvo pagrindinis pėstininkų taktikos elementas per Pirmąjį pasaulinį karą.

Pavyzdžiai panaudojimo:
1. Kovos lauke – ugniovietė užima poziciją, stebi priešą ir atidengia koncentruotą ugnį į taikinius.
2. Mokymai – kariuomenėje mokėsi veikti ugniovietėmis, kad pagerintų šaudymo efektyvumą ir grupinių veiksmų koordinaciją.
3. Istoriniai šaltiniai – terminas minimas Lietuvos kariuomenės statutuose ir karinėse instrukcijose tarpukariu.

Trumpai: Ugniovietė – tai maža šaudymo grupė Lietuvos kariuomenėje, skirta taktiniam šaudymui mūšyje (~1900–1940 m.).

Įrašas
Paaiškinimas	Ugniovietė – tai Lietuvos kariuomenės pėstininkų kovinis būrys (skyrius), naudojamas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Pavadinimas kilęs iš žodžių „ugnis“ (šaudymas) ir „vadovauti“. Pagrindinė reikšmė: Tai maža taktinė šaudymo grupė (4–6 kariai), veikianti kartu, kad koncentruotai ir tiksliai naikintų priešą. Ugniovietės buvo pagrindinis pėstininkų taktikos elementas per Pirmąjį pasaulinį karą. Pavyzdžiai panaudojimo: 1. Kovos lauke – ugniovietė užima poziciją, stebi priešą ir atidengia koncentruotą ugnį į taikinius. 2. Mokymai – kariuomenėje mokėsi veikti ugniovietėmis, kad pagerintų šaudymo efektyvumą ir grupinių veiksmų koordinaciją. 3. Istoriniai šaltiniai – terminas minimas Lietuvos kariuomenės statutuose ir karinėse instrukcijose tarpukariu. Trumpai: Ugniovietė – tai maža šaudymo grupė Lietuvos kariuomenėje, skirta taktiniam šaudymui mūšyje (~1900–1940 m.).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.