Ugniažemiečiai – tai istorinis terminas, reiškiantis žmones, kurie patys degino savo namus ir turtą bei pasitraukė į miškus, kad priešas negautų naudos iš jų žemių ir gyvenamųjų vietų. Tai buvo gynybinė taktika naudota karuose, ypač Lietuvos istorijoje.
Pavyzdžiai:
1. Žemaičių sukilimas (1831 m.) – kai kurių valstiečių ir bajorų grupuotės degindavosi sodybas, kad rusų kariuomenė negautų pastogės ir maisto.
2. Pirmasis pasaulinis karas – atsitraukiantys kariai kartais taikė „deguonios žemės“ taktiką, nors terminas „ugniažemiečiai“ dažniau siejamas su XIX a. pasipriešinimu.
Trumpai: tai partizanai, naudoję degintinės taktikos priešo ekonominiam ir logistiniam silpninimui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.