ugnė

ùgnė. ugnė̃. ugnis:

1. Kalbu, ir ùgnė užgiso. Nejudžiok grynom rankom ùgnės. Nepalik [skuduro] prieg ùgni, kad neinsigruzdėt ugnelė, ùgnė visa suima. Paskui tą skystimą reikia an lengvos ùgnės virt. Prieg ùgni uodų nėra, nuog ùgnės uodai atstodo. Su ugnè juokų nėra. Duok ugnė̃s užsikurti. Ùgnę kūreno [dievams],
ùgnė rusėjo i todėl Rùsnė. Anksčiau ùgnėn reikė [jo] buvo viryt geležis. Kad tep išsiilgtų ùgnė vandenėlio, kap aš išsiilgau tavę bernužėlio. Ùgnė kamuoliu eina, uždegs. Ùgnė liežiuviais eina (liepsnoja) . Ùgnėn nesudega. Suėdė pautienę žižulė (pikta) ùgnė. Nei ugnė kurta, nei vanduo virta. Oi, ùgnė šaudo – da svečių bus. Nereikia spjaudyti ugnėn – liežiuvis nušaš. | Šitai duonai ùgnės trūksta (neiškepusi) . Žolė kap ùgnė raudona. Aš tai kap ùgnė (karštas) . Kap ùgnė šoki tu, su tavim bijau eit. O dirbt, in darbą – kap ùgnė vaikas. Ugnẽlėn (labai skubėdama) tokion sodinu, skubu. Atbėgo visi [vaikai] kap ùgnės nusistvert. Šėnavok ugnelę kap savo akelę. Sopsta rankos, kaip ùgnėj dega. Šita moteriškė kap ugnė̃j dẽga (karščiuoja) . Jis tep šneka, o aš degu kap vienon ùgnėn [iš gėdos]. Bernas šoko kap iš ugnės ir ėmė bėgt. Greita buvau jauna: po mano kojom ùgnė žibėjo. Ugnė ir vanduo – abu galingi. Testa tavo būna ugnė da vanduo, o ne aš mergelė, tikra siratėlė. Kad vienas su ugnè, tai kitas vandeniu (reikia mokėti nusileisti) . Ne visuomet rūksta, kai ugnė dega. Prie kelmo gerai ir ugnė kurtie. Šitoj ugnėj tik varlės kept. Kad tave ùgnė, kokia boba! Tegu jį ùgnė, da kokiõs ligõs! Nėr kada, kada jo dabosi, ùgnė jo! Pernakt kūrino ugnès ir uždegė. Šalin kelio po eglele ugnèlė kūryta ir rūtelių vainikėlis ugnèlėn degyta.

2. Ùgnė tokia iškilo. Po ùgnei naują pasbudavojau. Atnešė tos [šventos Agotos] duonos, inmetė [į ugnį],
apbėgo aplink, ir nekilo ùgnė, degė an vietos. Šuva staugia ar an ùgnės (prieš gaisrą) . Nuo ùgnės ir nuo vainos ir nuo tokio diedo [saugok Dieve]. Vagis perej [o],
tai nors kampai liekti, o kad ùgnė, tai nieko neliekti. Vagis sienas da palieka, ugnẽlė nieko nepalieka.

3. Pagesysim ùgnę ir gulsim. Žusižibinom ùgnę, bijom. Jiej jau miegti, kad ùgnės nėra. Ùgnė pradegė pernakt. Visur jau paskėlę, visur su ugnè. Būdavo, einam su ùgnėm, vėžiaunam. Prieg ùgnei nematau – tik kap dienos šviesa. Šiandie be ùgnės pavakarieniavot.

4. Išvažiuok an plento, tai tik ùgnė eina iš packavų. Tik ùgnė pilias pilias po padriezus. Kliudė akmenėlį – ugnẽlė žibėjo.

5. Kur žemėje skarbas, tai toj vietoj dega mėlyna ugnė.

6. Po ùgnei jiej buvo, šaudės. Pačioj ùgnėj stovėjom: vokiečiai vienoj pusėj, rusai – kitoj. Kaip te bebuvo, baisu ùgnėj būt. Nuog pirmos ùgnės (iš fronto) atleido mus.

7. ugnis 8: Varnalėša ùgnę traukia. Su pročkais (milteliais) nùmuša ugnès.
kaĩp ant ùgnės sėdė́ti nerimauti: Ko sė́di kaĩp an ùgnės?
kaĩp ugnè labai greitai: Iš kur jy ižmoko [lietuviškai] kàp ugnè.
kaĩp ùgnėj (ugnè, ùgnėn) sùdegė. dingo: Prapuolė [peilis],
kaĩp ugnè sùdegė. Prapuolė, kàp ùgnėn sùdegė.
ùgnę kùrti pykinti, kelti nesantaiką: Aš terpu jūsų nelendu, ùgnės nèkuriu. Ateinu, o ana man kùria šitokią ùgnę.
ugnè paléisti sudeginti: Ugnè būč paléidus namus.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ugne' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis