tyrúoti, -úoja, -ãvo. týruoti, -uoja, -avo, tỹruoti.
1. būti tyram, driektis, plytėti: Toki dykuma tyruoja kuone per visą tarpukalnę. Tyravo mėlyni ledynai ir tartum milžinų rogių išvažinėti sniego laukai. Apygardos pirmu jau nuteriotos tyravo.
2. telkšoti, tyvuliuoti: Vanduo tyriúoja užsitvenkęs ant pievos, t. y. tykšo. Vanduo týruoja ant lauko. Kur užejo, ten akmuo ir [v] anduo betyruojąs paliko (viską sunaikino) . Žiūriu: visur marios, marios tyruoja. Nuo Agluonos iki Minės vienos marės tyruoja.
3. būti vandens užlietam, pritvinusiam: Visi laukai, visos pievos tyruoja po vandeniu. Tyruo [ja] dirvos į vandenį. [Upės] ištvindamos papildė visas pakalnes, pievas ir žemai gulinčius laukus, kad jie kaip kokios neapmatomos marės vandenimi tyruoja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.