„Tvinkščiojimas“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis silpną, aštru skambėjimą (pvz., stygos, metalo, stiklo), dažniausiai trumpą ir aukštą. Jis artimas „ciūkšėjimui“ ar „skambėjimui“.
Pavyzdžiai:
1. Gitaros styga tvinkščiojo, kai ją užgriebė.
2. Stiklas tvinkščiojo, palietęs taurę.
3. Varpelis tvinkščiojo vėjyje.
Trumpai: Silpnas aštrus garsas, kaip nuo plono metalo ar stiklo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.