"Tvilti" – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis "svirti, kristi, griūti" (dažniausiai apie pastatą, sieną, medį). Vartotas prasme fizinio polūžio ar sunykimo.
Pavyzdžiai:
1. Sena tvirtovė ėmė tvilti nuo amžiaus ir nelaimių.
2. Nuo vėtro tvilta ąžuolas.
3. Per karą namai tvildo į žemę.
Pastaba:
Šiuolaikinėje kalboje vartotinas retai, dažniau sutinkamas literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.