tvìksti, tvỹksta (tvỹska. tvìska), tvìsko.
1. Saulė tviska, t. y. žiba, spindi. Veidai tvisko jaunyste.
2. Aš tviskù, t. y. juntu tviskulį.
nutvìksti.
1. staiga pasidaryti nutviekstam, nušvisti, suspindėti: Medžių viršūnės nutvisko saulės spinduliuose. Vakarinė padangė nutvisko raudoniu. Žemė raudo. Skaisčiai nutvisko jos nelygumai, kai diena traukėsi į galą. Martyno veidas nutvisko džiaugsmu.
2. pajusti: Širdis nutvìsko.
patvìksti.
1. kiek sutviskėti, suspindėti: Saulė patvìsko prieš lietų.
2. atspindint šviesą sušvytėti, sublizgėti: Kasos geltonos it gintaras padriko patvisko apie veidą.
pratvìksti. prasišviesti: Vos pro debesį pratvìsko saulė, ir karvės leka numie.
sutvìksti.
1. imti tviskėti, sušvisti: Sutvisko žaibas – nušvietė lūšnelę. Liepsnų auksinių tūkstančiais sutvisko, nuklojo kelią iš dangaus į žemę. Pasaulio gaisras su perkūnijomis pasibaigė, sutvisko sandoros vaivorykštė. Piemens veide sutvisko liūdna šypsena. Tačiau lyg žaibas sutvisko nauja mintis galvoj.
2. atspindint šviesą imti blizgėti, žibėti: Visi matė, kaip brangus žiedas ant pono piršto sutvisko lyg giltinės pjautuvas. | Akyse staiga sutvisko ašaros.
užtvìksti. sutviskėti, suspindėti: Miestas visokiomis ugnimis užtviksdavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.