Tuštinybė – tai abstraktus daiktavardis, reiškiantis tuštumą, niekumą, prasmės nebuvimą, esminį turinio stoką. Dažnai vartojama kalbant apie tuščią kalbą, veiksmus be prasmės ar filosofinį niekio sąvoką.
Pavyzdžiai:
1. Jo kalba buvo pilna tuštinybės – daug žodžių, bet mažai turinio.
2. Filmas atrodė gražus, tačiau jo siužetas buvo gryna tuštinybė.
3. Filosofai diskutuoja apie tuštinybę kaip egzistencinę būseną.
4. Politinė kalba dažnai paslepia tuštinybę po gražiais pažadais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.