Tuščiaviduriškumas – tai paviršutiniškumas, tuštybė, kai trūksta gilaus turinio, nuoseklumo ar vertybių. Dažnai vartojama apibūdinti žmones, idėjas ar veiklas, kurios atrodo įspūdingos išorėje, bet yra tuščios viduje.
Pavyzdžiai:
1. Žmogus: Asmuo, kuris kalba daug ir gražiai, bet mintys yra banalios ar pasikartojančios.
2. Menas: Kūrinys, sukurtas vien siekiant šlovės ar pelno, be kūrybinio užmojo ar prasmės.
3. Diskusija: Pokalbis, kuriame gausu abstrakčių terminų, bet nėra aiškios minties ar išvadų.
4. Politika: Tušti pažadai be realių veiksmų ar idėjų.
Trumpai: forma be turinio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.