„Turutė“ – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą, paprastą trobelę, namelį ar pastogę (dažniausiai vieno kambario, skurdžią). Vartojamas kaip mažybinė ar švelninanti forma nuo žodžio „turtas“ (pastatas, būstas), nors šiuolaikinėje kalboje retas.
Pavyzdžiai:
1. Miške stovėjo medinė turutė, kurioje gyveno senelis.
2. Pakelėje pamatėme apleistą akmeninę turutę.
3. Po kalnu pasislėpusi nedidelė turutė atrodė kaip iš pasakos.
Sinonimai: trobelė, lūšnelė, namelis, pastogė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.