turkizmas

Turkizmas – žodis, frazė ar kalbos struktūra, pasiskolinta iš tiurkų kalbų (pvz., totorių, turkų, krymo totorių) į kitą kalbą (dažniausiai į rytų ir centrinės Europos kalbas).

Pagrindinės reikšmės:
1. Kalbos moksle – tiesioginis skolinys iš tiurkų kalbų.
2. Istorijoje/kultūroje – tiurkų kilmės kultūrinis, socialinis ar politinis reiškinys.

Pavyzdžiai lietuvių kalboje:
- Daiktavardžiai: čeburekai, jukas, kumysas, kaviaras, balius (iš tiurkų baliq – „miestas“).
- Vietovardžiai: Karažentis, Kairėnai (iš tiurkų kary – „juodas“).
- Terminai: atamanas, bulavas, čigonas (per tiurkų kalbas).

Kiti pavyzdžiai:
- Lenkų kalba: bazar, bułan („šviesus arklys“).
- Rusų kalba: деньги („pinigai“), лошадь („arklys“), товарищ („draugas“).

Turkizmai dažniausiai atsirado dėl prekybos, karų ar kultūrinių kontaktų su tiurkų tautomis.

• Tarptautiniai žodžiai: televizija

Įrašas
Paaiškinimas	Turkizmas – žodis, frazė ar kalbos struktūra, pasiskolinta iš tiurkų kalbų (pvz., totorių, turkų, krymo totorių) į kitą kalbą (dažniausiai į rytų ir centrinės Europos kalbas). Pagrindinės reikšmės: 1. Kalbos moksle – tiesioginis skolinys iš tiurkų kalbų. 2. Istorijoje/kultūroje – tiurkų kilmės kultūrinis, socialinis ar politinis reiškinys. Pavyzdžiai lietuvių kalboje: - Daiktavardžiai: čeburekai, jukas, kumysas, kaviaras, balius (iš tiurkų baliq – „miestas“). - Vietovardžiai: Karažentis, Kairėnai (iš tiurkų kary – „juodas“). - Terminai: atamanas, bulavas, čigonas (per tiurkų kalbas). Kiti pavyzdžiai: - Lenkų kalba: bazar, bułan („šviesus arklys“). - Rusų kalba: деньги („pinigai“), лошадь („arklys“), товарищ („draugas“). Turkizmai dažniausiai atsirado dėl prekybos, karų ar kultūrinių kontaktų su tiurkų tautomis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.