Veiksmažodis „turėdinti“ reiškia priversti ką nors turėti, sukelti turėjimą arba padaryti, kad kas įgytų kokią nors savybę / daiktą. Retai vartojamas, dažniau literatūroje ar senesniuose tekstuose.
Pavyzdžiai:
1. Tėvas turėdino sūnų atsakomybės (privertė turėti atsakomybę).
2. Ši patirtis turėdino joje vilties (sukėlė vilties turėjimą).
Alternatyvos:
Dabartinėje kalboje dažniau sakoma: „priversti turėti“, „sukelti“, „įdiegti“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.