tupėjimas
Tupėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgalaikį, nepatogų sėdėjimą (dažniausiai ant žemės ar žemo paviršiaus), neretai su neigiama prasme – pvz., išsekimo, tinginystės ar priverstinės padėties kontekste.
Pagrindinės reikšmės:
1. Ilgai sėdėti žemėje / žemai.
2. Sėdėti be jokios reikšmingos veiklos, „užstrigti“ vienoje vietoje.
3. Kalbant apie paukščius – sėdėti ant kiaušinių (senesnė reikšmė).
Pavyzdžiai:
1. Vaikai visą dieną tupėjo prie upelio, žvejodami varlaites.
2. Nebūk tinginys, nesitupėk visą dieną prie kompiuterio!
3. Kalėjime jis tešėsi tupėdamas siauroje kameroje.
4. Sen.: Gervė tupėjo ant lizdo, saugodama kiaušinius.
Trumpai: Tupėjimas – nepatogus, ilgas ar veiklos neturintis sėdėjimas, dažnai su neigiamu atspalviu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.