„Tuojo“ – tai senovinė arba poetinė lietuvių kalbos forma, reiškianti tuoj pat, nedelsiant, akimirksniu.
Pavyzdžiai:
1. Tuojo atbėgo pagalbą.
2. Išgirdęs garsą, tuojo nutilo.
3. Po audros dangus tuojo nuskaidrėjo.
Pastaba: Šis žodis dažniausiai sutinkamas literatūroje, tautosakoje arba kalbant stilizuotu, raštu. Šiuolaikinėje kasdienėje kalboje dažniau vartojamas „tuoj pat“ arba „tuojau“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.