tuojaus

tuojaũs. tuojau:

1. Paminklą pastatė i pats atsigulė tuojaũs. Ka tuojaũs sušalna rankutės, kojikės [kūdikio]. Al tai jis tik jau pakilęs bėgs į staldą i vėl tuojaũs sės prie darbo. Tuojaũs indėsiu smetonos in rūgusį pieną, ir valgysim darytinį su bandom. Palauk gi, aš tuojaũs do paskaitysiu. Tuojaus bus pinigai išsiųsti. Aš jau tuojaus su jumis atsiskirsiu. O kaip greitai pasirodo vaisius, tuojaus ūkinykas prileidžia pjautuvą, nes pjūtis prispėjo. Tuojaus atsiuntei ir ant jo, ir ant viso turto jo palaiminimą tavo. O aš tau parodysiu tuojaũs, kurie tapę est patys už save piktesni. Pakabintas žmogus ne tuojaũs mirė. Kaip antai žolė bežaliuojanti tuojaus gal pavysti, pagesti ir supūti, teipo ir žmogutėlis kaip pūslė vandenio ūmai pagenda. Yra gyvatės naminės, kurių nevalna mušti; jeigu užmuštumei, tuojaus tuose namuose stosis nelaimė. Tuojaũs duris atkabina ir į klėtį įvadina. Tasai irgi tuojaus užmigo, bet anksti rytą pabudo. Teip ta boba tuojaus pastiro, jos kojos ir rankos.

2. Pamatė, ka da stipri boba, tai tuojaũs šieno kraut pristatė. Ateidavo tas laikas, tuojaũs apmirdavo širdis. Durni buvom, kad ne tuojaus vislab vierijom ir klausėm. Jei nori, tuojaũs bus beržinės košės. Figų medis padžiūvo tuojaus. Ir tuojaus apsistojo jos kraujo plūdimas, ir ji pasijuto savo kūne pasveikusi nuog tos slogos. Tuojaus kurtai ėmė staugt, sakalai – švilpt. Žmogelis, išvydęs kūmą prie kojų, davė gydyklių, ir ligonis tuojaus pagerėjo. Tuojaus sulig tais žodžiais arklys išgriuvo i nė judytis nepasijudino. Jis tuojaus pavirto žmogumi. Višta tuojaũs ir bėga į mėšlyną skustuvo ieškot. Kaip tiktai pakvėpino to trunko, teip tuojaũs pradėjo karalius gražiai žiūrėt. Ir tuojaus atsivėrė nasrai jo ir jo liežuvis ir kalbėjo bei garbino jo Dievą. Tada miršta tuojaus ir apsigręžia ing dulkes. Ir tuojaus atvėrės ausys jo. Ir tuojaus apčystytas buvo raupsas jo. Tuojaus Dievas davė nuolyti siera ir ugnia didžia. Reikia tuojaus pat apsibarstyti augyną žemėmis. | Tuojaus nuog pradėjimo buvo V. Jėzus pilnas malonės ir tiesos.

3. tuojau 4: Čia vieta ta yra tuojaũs. Nebandykit [laužtis],
ba kirvis čia tuojaũs. Kur gyvena mokytoja? – O o o tuojaũs gyvena. Eikiat ing miestelį, kursai yra po akim jūsų, ir tuojaus rasite aslyčią pririštą. Klausykig, kas toliaus tai žmonai tikos, nes tuojaus kaip rūbo V. palytėjos, tuojau išdžiūvo ir paliaubė versmė ano kraujo jos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tuojaũs</b>. tuojau: <br/>1. Paminklą pastatė i pats atsigulė tuojaũs. Ka tuojaũs sušalna rankutės, kojikės [kūdikio]. Al tai jis tik jau pakilęs bėgs į staldą i vėl tuojaũs sės prie darbo. Tuojaũs indėsiu smetonos in rūgusį pieną, ir valgysim darytinį su bandom. Palauk gi, aš tuojaũs do paskaitysiu. Tuojaus bus pinigai išsiųsti. Aš jau tuojaus su jumis atsiskirsiu. O kaip greitai pasirodo vaisius, tuojaus ūkinykas prileidžia pjautuvą, nes pjūtis prispėjo. Tuojaus atsiuntei ir ant jo, ir ant viso turto jo palaiminimą tavo. O aš tau parodysiu tuojaũs, kurie tapę est patys už save piktesni. Pakabintas žmogus ne tuojaũs mirė. Kaip antai žolė bežaliuojanti tuojaus gal pavysti, pagesti ir supūti, teipo ir žmogutėlis kaip pūslė vandenio ūmai pagenda. Yra gyvatės naminės, kurių nevalna mušti; jeigu užmuštumei, tuojaus tuose namuose stosis nelaimė. Tuojaũs duris atkabina ir į klėtį įvadina. Tasai irgi tuojaus užmigo, bet anksti rytą pabudo. Teip ta boba tuojaus pastiro, jos kojos ir rankos. <br/>2. Pamatė, ka da stipri boba, tai tuojaũs šieno kraut pristatė. Ateidavo tas laikas, tuojaũs apmirdavo širdis. Durni buvom, kad ne tuojaus vislab vierijom ir klausėm. Jei nori, tuojaũs bus beržinės košės. Figų medis padžiūvo tuojaus. Ir tuojaus apsistojo jos kraujo plūdimas, ir ji pasijuto savo kūne pasveikusi nuog tos slogos. Tuojaus kurtai ėmė staugt, sakalai – švilpt. Žmogelis, išvydęs kūmą prie kojų, davė gydyklių, ir ligonis tuojaus pagerėjo. Tuojaus sulig tais žodžiais arklys išgriuvo i nė judytis nepasijudino. Jis tuojaus pavirto žmogumi. Višta tuojaũs ir bėga į mėšlyną skustuvo ieškot. Kaip tiktai pakvėpino to trunko, teip tuojaũs pradėjo karalius gražiai žiūrėt. Ir tuojaus atsivėrė nasrai jo ir jo liežuvis ir kalbėjo bei garbino jo Dievą. Tada miršta tuojaus ir apsigręžia ing dulkes. Ir tuojaus atvėrės ausys jo. Ir tuojaus apčystytas buvo raupsas jo. Tuojaus Dievas davė nuolyti siera ir ugnia didžia. Reikia tuojaus pat apsibarstyti augyną žemėmis. | Tuojaus nuog pradėjimo buvo V. Jėzus pilnas malonės ir tiesos. <br/>3. tuojau 4: Čia vieta ta yra tuojaũs. Nebandykit [laužtis], ba kirvis čia tuojaũs. Kur gyvena mokytoja? – O o o tuojaũs gyvena. Eikiat ing miestelį, kursai yra po akim jūsų, ir tuojaus rasite aslyčią pririštą. Klausykig, kas toliaus tai žmonai tikos, nes tuojaus kaip rūbo V. palytėjos, tuojau išdžiūvo ir paliaubė versmė ano kraujo jos.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.