tunėti

Tunėti – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis turėti (dažniausiai materialius daiktus, turtą).

Pavyzdžiai:
1. Jis tunėjo didelį ūkį ir daug galvijų.
2. Kaimynas tunėjo auksinį laikrodį.
3. Senovėje kunigaikščiai tunėjo dideles žemes.

Pastaba:
Šis žodis šiuolaikinėje kalboje beveik nenaudojamas, sutinkamas senuosiuose tekstuose ar tarmėse.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'tuneti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Tunėti – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis turėti (dažniausiai materialius daiktus, turtą). Pavyzdžiai: 1. Jis tunėjo didelį ūkį ir daug galvijų. 2. Kaimynas tunėjo auksinį laikrodį. 3. Senovėje kunigaikščiai tunėjo dideles žemes. Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje beveik nenaudojamas, sutinkamas senuosiuose tekstuose ar tarmėse.