tūlyd

Tūlyd – senas lietuviškas terminas, reiškiantis „tūlas, tuščias, beprasmis, niekingas“. Vartotas apie kalbą, žodžius, pažadus ar veiksmus, kurie neturi vertės, turinio ar pagrįstumo.

Pavyzdžiai:
1. Tūlyd žodis – tuščia kalba, be reikšmės.
2. Tūlydos pažados – tušti, neišpildomi pažadai.
3. Tūlyda dvasia – tuščia, niekinga esybė (senuosiuose raštuose).

Pastaba:
Šis žodis šiuolaikinėje kalboje beveik nevartojamas, randamas senojoje literatūroje ar tarmėse.

Įrašas
Paaiškinimas	Tūlyd – senas lietuviškas terminas, reiškiantis „tūlas, tuščias, beprasmis, niekingas“. Vartotas apie kalbą, žodžius, pažadus ar veiksmus, kurie neturi vertės, turinio ar pagrįstumo. Pavyzdžiai: 1. Tūlyd žodis – tuščia kalba, be reikšmės. 2. Tūlydos pažados – tušti, neišpildomi pažadai. 3. Tūlyda dvasia – tuščia, niekinga esybė (senuosiuose raštuose). Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje beveik nevartojamas, randamas senojoje literatūroje ar tarmėse.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.